- gaivališkai
- gai̇̃vališkai prv. Gai̇̃vališkai judė́ti.
.
.
gaivališkas — gaĩvališkas, a adj. (1) DŽ → gaivalas 3: Socialistnė ideologija atsiranda ne iš gaivališko judėjimo, bet išmokslo (sov.) rš. Geriausiai rašosi rudenį ir žiemą, kada nebevilioja laukas ir gaivališkas gyvybės pasireiškimas P.Cvir. gaĩvališkai adv … Dictionary of the Lithuanian Language
instinktyvus — instinktyvùs, ì adj. (4) DŽ iš instinkto kilęs, nevalingas. instinktyviaĩ adv.: Darbininkų klasė yra instinktyviai, gaivališkai socialdemokratiška rš. Jis instinktyviai įtraukė galvą į pečius rš … Dictionary of the Lithuanian Language
linkmė — 1 linkmė̃ sf. (4) 1. kryptis: Neptūno palydovas skrieja atbula linkme P.Slavėn. Pratęsti atkarpą teigiamąja linkme Z.Žem. Tiesusis intarpas tarp dviejų įvairios linkmės kreivųjų VĮ. Šita linkmè (šituo tiesumu, nosies tiesumu) neik J.Jabl. Grėtė… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavydėti — pavydėti, pavydi (pavydžia, pàvydi), ėjo intr. 1. SD443, R, K jausti kartėlį, apmaudą dėl kieno nors pasisekimo; gaivališkai norėti turėti pačiam, ką kitas turi: Pavydelninkas pavydi kitam J. O jūs bėdžiui man kąsnelį tokį pavydit K.Donel.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavydėti — Rtr 1. intr. DP541, M.Valanč, K, DŽ, KŽ, Sb, Mlt, Tvr jausti pavydą, apmaudą, kartėlį dėl kieno nors pasisekimo, gerovės; gaivališkai norėti pačiam, ką kitas turi: Vienas antram uždarbio pavydėjo NdŽ. Nemanyk, kad aš tau pavydžiu NdŽ. Aš tau… … Dictionary of the Lithuanian Language
užteršimas — užteršìmas sm. (2) NdŽ, DŽ1, KŽ → 1 užteršti 1: Pramoninis užteršìmas FzŽ375. Apinkos užteršimas sp. | prk.: Apsakyme… nupieštas vaikas, gaivališkai protestuojąs prieš kaimo užteršimą demoralizuojančiais papročiais LKXIV67. | refl.: Choluria –… … Dictionary of the Lithuanian Language
vitališkas — vitãliškas, a adj. (1); LTEII147, TŽŽ turintis daug energijos, gyvybiškas: Plazdančią gamtos menininko sielą primena lakštingala, uolusis aušros paukštis, paveldėjęs pačią vitališkiausią gamtos poezijos gaidą rš. vitãliškai adv.: Žemę poetas… … Dictionary of the Lithuanian Language
įgelti — įgelti, į̃gelia, įgėlė 1. tr., intr. įkąsti, įdurti, įleisti geluonį (apie bites ir kt. vabzdžius): Bitė įgėlė man veidan Š. Širšūnas į kaktą įgėlė Krkl. Uodas mane įgėlė KII70. Musės ir vabalai, uodai su kaimene blusų jau vargint vėl pulkais… … Dictionary of the Lithuanian Language